Penktadienis , pasibaigė milonga prospekto pube ir kaip dažnai būna tangistai renkasi prie išėjimo ir kartu eina išgerti kur nors, šį kartą atrodo į Dublino barą , nes ten vyksta salsa vakarėlis. O aš nusprendžiau išsiaiškinti kaip galima praleisti penktadienio vakarą Vilniuje neišleisdamas nė vieno cento, tad nusprendžiau kartu neiti su visais, nuėjau link rotušės, pamačiau viena faina kepyklėlę , į kuria visada pastebėdavau , bet nedrįsdavau įeiti , tad norėjau įeiti, bet pamaniau juk aš negaliu nieko ten pirkti , bet persigalvojau , juk apžiūreti nieko nekainuoja. Įeinu pasiveikinu su padavėję ir užkart pasakiau , kad aš tik apsidairyti , klaida , nes tada ji pradejo skersai į mane žiureti , nusprendžiau kai kita karta eisiu į kokią kavine apsidairyti nesišsiduosiu , nes tada personalas elgiasi pagarbiai su tavim , o kai nori padaryti gera , tada žmonės atsilygina "geru", bet tai ne esmė , o svarbu yra ,kad ten radau tango muzika, tai buvo lyg milongos pratesimas ir grindys buvo geros, bet gaila , kad vienas buvau.Paklausiau kito padavejo-barmeno ar čia visada groja tango muzika, jis gynybiškai atsakė , kad ne , o aš melancholiškai pasakiau , kad gaila , jis nustebo , išėjau toliau.Pilies gatveje radau plakata prie amatininku turgelio uzrasas : "Reikalauju teisingumo", ant to pačio lapo užrašyta "pradėk nuo savęs, o aš noriu taikos" , šis vieno žmogaus akibrokštas tapo lyg dialogo lenta , kurioje kalbasi norai ir idėjos , labai pralinksmino mane, beja aš sutinku , kad reikia pradėti nuo savęs , o ne reikalauti iš kitų!
Einu toliau.Kažkaip pasidarė liudna žiūriu pro langus visi sėdi baruose maukia alu kalbasi , o aš vienas vaikštau gatvėmis, priėjau restoraną Lokys , jame radau labai faina vidiny kiemelį su atviru dangumi , pamaniau čia galima šokti tango , vasarą nakty labai jauku būtų , žvaigždės apšviestų.Išeinu iš Lokio šalia praeina du užsieniečiau pasijaučiau lyg esu restorano klijantas pavalgęs skania ir prabangę vakarienę, vien žo turiu jau alibi ir aplinkinių pateisinimą, nes vienam blūdyti penktadienį vakare jaučiasi kažkaip labai beviltiškai , atrodo lyg niekam nereikalingas ir vienas nusivylęs bastinėju, bet šis grūzas prėjo ir keliauju tolyn.
Praeinu tamsiame kieme geria 10 jaunuolių ir kalbasi tarpusavyję, vienas sako ką tu darytum jei turėtum miloijoną, atsakymo neišgirdau , toliau pirmasis tęsia juk tai ne tas pats kaip dabar turi 20 centų kišenėje, jaučiuosi labai artimas jų pokalbiui , bet nusprendžiu nekalbinti jų , visdėlto jų dešimt , o aš vienas tamsu, žmonių aplinkiui nėra , nesvarbu , kad mano piniginėje tik 1 litas ir 44 centai , bet jie juk nežino, tad nusprendžiau nebūti karosu ir eiti savo keliu.
Išėjau iš kiemo i vokiečių gatvę ir sutinku Livija su Andriumi , noriu pereiti gatvę šalia jų bet pradėjo mašinos važineti palaukiau pora minučiu pasakiau , kad nelemta ir nuėjau vienas toliau , nes pabijojau , kad eisiu kartu su jais i Dubliną.
Einu toliau link pylimo gatvės pamatau šimtą kartų matytą bažnyčią , bet nežinau pavadinimo , labai užsidegiau noru sužinoti jos pavadinimo , bet vartai užrakinti , eina šalia dvi paneles pagalvojau jų paklausti , bet iš išvaizdos nusprendžiau , kad bažnyčios tikrai ne jų stiprioji pusė , eina toliau dvi simpatiškos panelės , norėjau jų paklausti , bet pamaniau , kad jos galvos , kad bandau jas kabinti , o aš velnias žino kodėl nenorėjau . Tad apžvalgiau vartelius ir nusprendžiau lipti per tvorą , bet padla pasirodo su aštrais dygliais viršuje, tad pavaikščiojau aplinkui , pasiseke, kad esu kudas ir radau tarpą tarp groto pakankamai platų , kad pralysčiau , bet tyčia aplinkiniai atsirado kai jų nebereikia, pagfaloju , kur jie buvo anksčiau tai norėjau paklausti pavadinimo , bet tabar man jie po šimts pypkių visai nereikalingi tik trugdo, palaukiu kokia10 minučiu apsimetu , kad žiuriu i šialia esančio knygyno vitriną, bet neiškenčiau ir prisiminiau , kokie yra lietuviai juk kai kas ką nors žudo ar vagią niekas policijai neskambina, o aš net vogti neketinu , tad lipu pro grotas žmonėms matant, akurat visi apsimeta , kad nieko nemato , geri tie žmonės lietuviai yra :). Tad perskaitau , kad tai yra visų šventųjų bažnyčia , patenkintas savo "drąsa" išlipu pro grotas išdidžiai, šalia viską matę vyriškis su mergina praeina lyg niekur nieko, aš jį suprantu geriau eiti į viešbūtį ir išdulkinti 20 metų jaunesnę blondinę,negi klausinėti durnu klausimu , nes vietoj atsakymo galima gauti atostogų ligoninėje porą savaičių. Aišku aš taip nedaryčiau , bet jei būtų daręs tvarką papurkščiau savo pipirinių dujų, labai efektyvus dalykas ir mušti nereikia :)
Tai va kaifuodamas einu toliau.Prieinu bazilikos gatvę , praktikuojuosi gatvėje ar man geriau kairę ranka laikyti aukštai kaip Jorge mokė ar žemai ir plačiau kaip Rubenas, nusprendžaiu , kad aukštai tuo momentu prieš mane pravažiuoja raudona maža mažina du vaikinai ir rėkia man kažką, išsigandu ir supykstu vienu momentų aukštai parodau fuką, juk ranka buvo pakelta reikėjo tik piršta pajudinti , vėliau pagalvojau ko jie ten ant manęs rėkė , įsivaizdavau ką jie matę kai aš laikiau auštai pakeltą kairę ranką ir dešinę laikiau horizontoliai šalia, juk tai yra musų kultūros nepadorus gestas , pasirodo aš jų akyse buvau agresorius , nusijuokiau ir pamaniau va taip ir būna kai žmonės mato ta paty dalyką per skirtingas prizmes , aš sau tango , o jie :).
Pralinksmėjęs einu toliau ir šalia pamatau zen galerija, ten moko zen kaligrafijos ir tapymo ant šilko ir daug dar visko , toliau mano žvilgsnį pritraukia didelis užrašas ant mediniu vartų :
"Rodos nieko ne
įvyko, tik audra nuplovę kiemą"gili mintis man toks požiuris labai patinka ir su juo sutinku 100 procentų, apsidžiaugiau , kad ne vienas taip žiuriu į gyvenima einu toliau.
Priekyje eina panelę, noriu užkalbinti , bet buvo nejauku , nes tamsu pagalvojau , kad išsigąs , tad leidau jei greitu tempu praeiti pro mane.
Prienu viena siaurą senamiesčio gatvelęęę, ten ant seinos daugelis Lietuvos ir ne tik dailininkų vaizdavo lietuvių poezija , man labai patiko Vytauto Mačernio eilės :
"Preinančiam pasaulyje preisiu, kasdien suduždamas, bet išdidus",
Preinu prie kito V.M. eilėraščio pradedu garsiai deklamuoti :
aš laimingas esu,
laimingesnio pasaulyje nėra,
netikėkite mano skausmu,
aš laimingas esu
tarp nakties valandų
svaigulingos kančios ugnyje...
aš laimingas esu
laimingesnio pasaulyje nėra.
Deklamuoju 3 kartus stengiuosi mintinai išmokti, nes šios eilės labai tiksliai apibūdino mano busena ir visa penktadienio vakarą, labai susijaudinau ir susigraudinau , pasijaučiau labai pažeidžiamas , ir padla vėl šalia kažkoks vyriškis su kažkuo pradėjo garsiai kalbėti , sugadino visą momentą , labai pasimečiau ir norėjau dingti nuo eileraščiu lyg būčiau daręs kažką gėdinga, bet prisiverčiau sugrįžti , bet polėkis buvo dingo . Buvo toks nuostabus jaudinantis momentas , liko tik prisiminimas, džiaugiuosi , kad leidau sau jį pajausti tada.
Melancholiškai einu toliau.
Bet grįžtam pusvalandi atgal juk buvau subačio apžvalgos aikštelėj prieš eileraščius , eidamas lin jos praėjau pro vieną porelę, pasijaučiau nejaukiai , kad esu vienas be mergos , lyg kažkas būtų man blogai, bet prejau galų gale antą pagal gražumą apžvalgos aikštelių Vilniuje, ten stovi limuzinas su pilna girų fifų ir keleto bachuriuku , mergos rekia daina noriu vyro , savanorio ar dar kazka iš tų dainuškų , bet priedainis patuninguotas :
"gaidžių daugiau nei vyrų"
Pralinksmino , pamaniau visiem yra aktualu susirasti porą juk išgyventi ir daugintis yra pagrindinai žmonių inkstinktai :) !!!
Pasigeriu puikiu vaizdu ir jaučiuosi pranašesnis už tas poreles, nes aš čia esu nes man tikrai čia patinka, o ne dėl to , kad reikia nuvesti merga i kokia romatišką vietą , kad po to būtų galima ją mašinoje užlaužti. Einu toliau ir pamačiau kaip tik tokia porele , bet kieik supratau , iš mergos mimikos , nepasirašė vaikinui ir tyliai gėrė kava , pamaniau ,kad mašina yra gerai gali nuvažiuoti kai šalta paspoksoti gražiu vaizdu ir turi plota ant ratų kur merga gali užlaušti , nereikia rūpintis ar kambariokas grįš anksčiau namo.
Grįžtu i pilies gatvę matau kaip du vaikinau kita vijasi pagavę rėkią kažką ant , pradėjo jį daužyti , aišku lietuviai nebūtų lietuviais , nieks nekreipia dėmesio :) , aš prienu šalia pasiruošiu muštis , turiu juk dujų balionėlį tad prieš du galiu rautism, bei policijai maniau paskambinti , bet lygtais jie pradėjo tryse rekdami kalbėtis , pasirodo , kad jie pažįstami , pastebėjo mane ir vienas iš vaikinas kita nuramino savo draugą nemušti to prasikaltusios, nes žmonės mato. Pastebėjau , kad visai nejaučiau baimės , keista nes dažniausiai kai reikia muštis mane užpuola toks adrenalinas , kad raunkos sustingasta ir nežinai ką daryti , čia yra kuno reakcija į stresą vadinasi sustingimas. Tikriausiai padėjo, tai ,kad spontaniškai prieš tai rekiau prie žmonių , rėkimas paruošia kūnaą kovai, gal taip ...
Prieinu prie katedros ir nusistebiu ką vienas iš šventųjų veikia su kalaviju, nesupratęs nuėjau toliau. Nusimaunu pirštines ir abiem delnais priliečiu medi ,jo žievė vėsi ir dregna, pamaniau lyg žmogaus oda, man medžiai yra gyvi ir šventi , kaip buvo manoma paganių Lietuvoj , nes aš romatizuoju 13-15 a. LDK.
Pamatau karaliaus Mindaugo statulą.
Aplinkui apėjau pamačiau pagoniškas šventes su krikčioniškom užrašytos , ant skulpturos , kuri yra kokia 1,5metro aukščiau pamčiau įdomius ornamentus tad sukaupęs drąsą bandžiau užbėgti , iš trečio karto pavyksta, dvi mergo praeidamos juokiasi iš manęs , o man nusišikti , nes man labai buvo idomu apeiti aplink šią skulptūrą , net nežiūrėjau į jas.
Tada nusprendžiau eiti namo ne buvo jau puse pirmos, pakeliui buvo daug įdomių įvykiu , bet mane jau užkniso rašyti , noriu pailsėti taip jau 3 valandas prie kompo sėdžiu visdėlto šeštadienis noriu pailsėti :)
Pamačiau tris gražias raudonas rožes prie namų, kažkas praleido vakarą vienas taip pat kaip ir aš, tad nufotkinau jas.
Tai va parėjau namo jau buvo 2 valandą , pažiūrėjau internete apie karalių Mindaugą ir totorius , daug idomių dalykų suradau apie totorius Lietuvoje.
Ar aš daugiau būčiau patyręs nuėjęs į kabaką ar klubą kaip dauguma mano amžiaus piliečių ir pirkęs alkoholį ir maistą , kurio man nereikia , nežinau ...
