Po paskutiniosios savo rašliavos iš pažįstamų ir draugu gavau daug teigiamu atsiliepimu ( dabar rasysiu be lietuvybes, nes rasau su draugo kompiuteriu, nes maniskio hardas uzsilenke, o pas drauga ant klaviaturos nera lietuvisku raidziu uzrasyta, kadangi noriu siandien pabaigti rasyti rasau be lietuvybes, nes spelioti tikrai uzknisa), sulaukiau daug paskatinimu rasyti toliau, bet kazkaip nebuvo tokio ivykio, kuris privertstu mane noreti su jumis pasidalynti, bet tai buvo iki sio penktadienio.
TAI va, o si penktadienio vakara atstiko mazutis ivykis 12 troleibuse, kuris pakeite mano pasauly i geraja puse. Po baleto zizel operhause (nacionalinis operos ir baleto teatras, kadangi dirbau ten durininku, neoficialiai darbuotojai si reiskiny vadina operhausu), einu i cvirkos lyg stotele, nes ketinu vaziuoti pas drauga truputi pabaliavoti. Atsisedau priekyje, o priesais mane sedi porele, kokia 15-17 metu, jie patrauke mano demesy, nes labai fainiai tarpusavyje bendravo, bet ne zodziais, bent jau nesakytiniais zodziais, o sirdimi ir gestu kalba, nes abu buvo kurcnebyliai, salia sedejo dvi fyfos, bet joms jie nepatiko (tikriausiai del plataus akiracio ir paziuru) ir atsisedo kitur, kad ju nematytu, o as priesingai negalejau atsistebeti kaip jie dziaugiasi vienu kitu, lyg gyventu atsirame pasaulyje, man tai labai pakele nuotaika, nors buvau pavarges ir neissimiegojes, sypsena iki kaktos man uzaugo per kelias minutes, visas ju bendravimas vyko viena stotele iki zaliojo tilto, ten romeo islypo, bet dar mojavo ir siunte meilei bucinius (cia truputi skiedziu, bet vienzo mojavo uz lango jau islipes), o drauge dar pribego prie langelio atsisveikinti su juo jau troleibusui vaziuojant toliau.
Vaziuojam toliau dabar likome dviese, ji pradejo ziureti pro langa i kaire nuo manes, man kilo labai didelis noras ja pakalbinti, bet tas nelemtas kalbos barjeras juk nemoku as gestu kalbos, o ji juk negali girdeti ka as kalbu. Tad sedziu priesais ja, jauciuosi lyg noreciau pasikalbeti su ateiviu, labai keistas nori kazka pasakyti, bet kazkokie barjerai ir sienos tave sustabdo. Man jau laikas lipti, bet uzsispyriau ir tariau sau as vistiek sukaupsiu visa savo drasa ir kazkaip pasikalbesiu sau, leidau sau pravaziuoti viena stotele daugiau nei man reikejo, ir kaip tik tada prisiminiau, kad turiu tusinuka, siaip netaip suradau kazkoki popiergali, kurio viena puse buvo laisva, ir savo kojarasciu uzrasiau :
Labas, ar moki skaityti lietuviskai ?
Ji palingavo galva, as parodziau jai, kad parasytu, nes norejau toliau susirasineti, ji parase TAIP, didziosiomis raidemis, staiga ziuriu, kad man reikia lipti, bet dar norejau jau isreiksti tai, kad mane suzavejo ju bendravimas. Todel stengiausi kuo greiciau uzrasyti ir atiduoti jai prie isbegant, bet kai stengiesi greitai rasyti tai vos iskaitomai gaunasi, koks tikslas duoti zmogu teksta jei jis negali jo iskaityti, tai sukaupiau visas savo jegas ir kaip tik galejau per ta trupa akimirka kuo iskaitomiau parasiau :
man labai patiko kaip jus bendravote
Ir isbegdamas nusisipsojau ji spejo perskaityi ir nusisypsoti man, supratau, kad ji suprato, taip gera sirdy pasidare, toks jausmas, kad savo kumsciu sudauziau kokiu triju plytu storio siena, kuri skyre mane nuo jos. Mano pasaulis ta akimirka tapo daug grazesnis, nes mano pasaulis praplatejo ir jame atsirado vietos kurcnebyliams.
TIKRAM benravimui zodziu nereikia uztenka dvieju sirdziu su gerais ketinimais, tuo isitikinau vakar. Aciu tai panelei, kurios net vardo nezinau, kad tai parode man.
